|
Pagal oficialią statistiką 2009 m. iš Lietuvos emigravo daugiau nei 20 000 žmonių. Kadangi didelė dalis gyventojų nedeklaruoja savo išvykimo, realus emigracijos srautas galėjo būti kur kas didesnis. Krizės metais jis gerokai išaugo - anksčiau kasmet išvykdavo keliais tūkstančiais žmonių mažiau. Statistikos departamento duomenimis, pernai per 11 mėnesių išvykimą deklaravo 19 988 gyventojai. 2008 m. per tą patį laikotarpį tokių buvo 15 400, o 2007 m. - 12 892.
Pastarąjį dešimtmetį šis skaičius augo kone kasmet: 2002 m., remiantis statistika, išvyko 7 086 asmenys (2 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2003 m. - 11 032 (3,2 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2004 m. - 15 165 (4,4 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2005 m. - 15 571 (4,6 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2006 m. - 12 602 (3,7 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2007 m. - 13 853 (4,1 žmonės tūkstančiui gyventojų), 2008 m. - 17 015 (5,1 žmonės tūkstančiui gyventojų).
Imigrantų taip pat beveik kiekvienais metais daugėjo: nuo 5 110 žmonių 2002 m. iki 9 297 užpernai. Migracijos saldo (skirtumas tarp išvykstančiųjų bei atvykstančiųjų) visuomet buvo neigiamas ir aukščiausią tašką pasiekė 2004 m., kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, - tuomet išvažiavo 9 612 žmonių daugiau nei atvažiavo. 2006 m. šis skaičius siekė -4 857, 2007 m. - -5 244, 2008 m. - -7 718.
Iš viso 2005-2008 m. išvyko 126,1 tūkst. gyventojų, iš jų jaunimo - 51,5 tūkst. (40,8 proc. visų emigrantų). Emigraciją dažniausiai lemia su darbo rinka susijusios priežastys (menkas užimtumas ir atlyginimas, nedarbas), skirtingi gyvenimo standartai, ekonominė aplinka.
Statistika rodo, kad Lietuva pagal emigracijos mastą tarp visų Europos Sąjungos valstybių velkasi gale. Lyginant valstybes pagal emigrantų ir imigrantų santykį 1 tūkst. gyventojų, sąrašo viršuje yra Slovėnija (16) ir Italija (14). Kitaip tariant, tiek žmonių daugiau 2008 m. atvyko nei išvyko. Tik penkiose ES narėse užfiksuotas „neigiamas" judėjimas, įskaitant Lietuvą, kurios rezultatas buvo prasčiausias (-2,3).
Lapkritį Lietuvoje gyveno 3,333 mln. žmonių (16,5 tūkst. mažiau nei sausį). Penktadalis iš jų yra 15 29 m. ES statistikos biuro „Eurostat" duomenimis, 2060 m. mūsų šalyje bus apie 2,5 mln. gyventojų, o jauno amžiaus bus tik kas aštuntas iš jų. Be to, jei dabar didžiąją visuomenės dalį sudaro 15-50 m. žmonės, po pusės amžiaus bus gerokai daugiau tų, kam per 60.
2010 m.sausio 1 d. Lietuvoje turėjo gyventi 3,329 mln. žmonių - bemaž 21 tūkst. mažiau nei prieš metus. Didelė emigracija, menka imigracija ir aukštas mirtingumo lygis mūsų visuomenę turėjo praretinti labiausiai iš visų bloko šalių. Iš kiekvieno tūkstančio gyventojų turėjo likti 994.
Pagal: Eglė Digrytė, www.DELFI.lt 2010 m. sausio 5 d. 11:40 |