Kelno-Bonos krepšinininkai Europos lietuvių krepšinio turnyre iškovojo ketvirtą vietą

Vokietijos lietuvių bendruomenės Kelno-Bonos apylinkės krepšinio komanda šiemet rugpjūčio 6-8 dienomis vykusiame aštuntajame Europos lietuvių krepšinio turnyre iškovojo ketvirtąją vietą. Pernai Lampertheimo rajone vykusiame čempionate pirmą kartą dalyvavusios dvi Kelno-Bonos komandos užėmė šeštą ir dvyliktą vietą.

 

 

Šiųmetinis turnyras vyko Baltarusijos Astravo rajone, etninėse lietuvių žemėse. Jo dalyviai buvo apgyvendinti Rimdžiūnų lietuviškoje mokykloje. Kelno-Bonos komanda įsikūrė mokyklos pedagogų bendrabutyje. Dešimt čempionate dalyvavusių komandų iš Vokietijos, Danijos, Šveicarijos, Baltarusijos, Anglijos ir Lietuvos buvo padalintos į dvi grupes, kurių rungtynės vyko Rimdžiūnų ir netoliese esančių Gervėčių mokyklų sporto salėse. Pagal turnyro taisykles per varžybas kiekvienoje komandoje aikštėje žaisti turi bent viena mergina, kurios pelnyti taškai dvigubinami.

 

Po debiuto praėjusiais metais Kelno-Bonos komandos branduolį Baltarusijoje sudarė Gintaras Narutavičius, Andrius Steponavičius ir Vytautas Sutkus. Rimdžiūnuose rungtyniavusi ir grupėje trečiąją vietą užėmusi rinktinė žaisti ketvirtfinalio susitikime turėjo vykti į Gervėčius, kur įveikė vieną iš trijų turnyre dalyvavusių Baltarusijos lietuvių komandų ir kovą dėl medalių toliau tęsė Rimdžiūnų lietuviškoje mokykloje. Čia sėkmė Šiaurės Reino-Vestfalijos lietuviams daugiau nebenusišypsojo – pusfinalyje pralaimėta Druskininkų komandai, kovoje dėl trečiosios vietos nusileista kitai Vokietijos lietuvių rinktinei „Žalčiai“.

 

Turnyrą laimėjo Anglijos lietuvių komanda, įveikusi nekultūringu ir agresyviu elgesiu pasižymėjusius druskininkiečius, kurių atstovas šokiravo visus, uždarymo ceremonijoje atsiimti apdovanojimo iš Astravo rajono valdžios atstovo rankų išėjęs numautomis puskelnėmis. 

 

Pagrindinis varžybų organizatorius - Gervėčių klubo pirmininkas Alfonsas Augulis. Surengti turnyrą taip pat padėjo Gervėčių ir Rimdžiūnų lietuvių bendruomenės, Astravo rajono valdžia, „Žalgirio“ sporto draugija, Lietuvos kūno kultūros ir sporto departamentas. Turnyro dalyviams buvo parūpintos nemokamos Baltarusijos vizos, padėta be eilės kirsti Lietuvos ir Baltarusijos sieną.

 

Su Lietuva besiribojančiame Gervėčių krašte yra išlikę 15 lietuviškų kaimų. Krašto centras – prie Aluošos upės esantis Gervėčių miestelis, nuo Vilniaus nutolęs apie 70 km į rytus. Gyvenvietėje dominuoja 1899-1903 m. pastatyta mūrinė neogotikinė Švenčiausios Trejybės bažnyčia, kuri buvo viena gražiausių tuometinėje Rytų Lietuvoje, dabar didžiausia katalikų bažnyčia Baltarusijoje (61 m aukščio).

 

Po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo 1920 metais pasirašyta Lietuvos ir Sovietų Rusijos sutartimi Gervėčių kraštas priskirtas Lietuvos teritorijai, tačiau 1920 m. Vilniaus kraštas ir į jį įsiliejusi Gervėčių apylinkė atsidūrė Lenkijos okupacijoje. 1939 m. prijungus Vilniaus kraštą prie Lietuvos, Gervėčiai nebuvo grąžinti ir liko sovietinės Baltarusijos valdžioje.