Lietuvos gyventojų per metus sumažėjo 82 tūkstančiais

 

Šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 3,329 mln. gyventojų, t.y. 21 000 mažiau negu 2009-ųjų pradžioje. Palyginus su situacija, buvusia prieš metus gruodžio pradžioje, gyventojų sumažėjo 82 000. Pagal Eurostato prognozes trijų milijonų neliks maždaug 2035-aisiais.

7000 lietuvių studentų studijuoja Europos universitetuose.

 

Nors pernai šalies gimstamumas padidėjo, šiemetiniai duomenys ne toki geri. Vilniuje gyventojų daugėja, tačiau Kaunui ir kituose didmiesčiuose mažėja. Per pastarąjį dešimtmetį Kaune sumažėjo 31 tūkst., Klaipėdoje – 11 tūkst., Šiauliuose – 9  tūkst., Panevėžyje – 7 tūkst. gyventojų.

Savo daro ir emigracija. Daugiausia išvyksta jaunimas. Apie emigraciją liudija tai, kad pažymų, leidžiančių tuoktis užsienyje, 2010-aisiais išduota daugiau nei pernai.

Vis didesnę dalį Lietuvoje registruotų naujagimių sudaro užsienyje pasaulį išvydę kūdikiai. Jų tėvai Lietuvoje tik sutvarko atžalų dokumentus ir toliau gyvena svetur. Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2000-aisiais užsienyje gimė vos 1,1 proc. mūsų kūdikių, o 2009-aisiais tokių jau buvo 11,4 procento. Kas antras jų pasaulį išvydo Didžiojoje Britanijoje, kas penktas – Airijoje.

Lietuvos gyventojų emigracijos mastai vieni didžiausių Europos Sąjungoje, su tėvais išvyksta ir vaikai. Statistikų duomenimis, vaikai iki 14 metų sudaro 10 proc. visų asmenų, šiemet išvykusių iš mūsų krašto.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pateikti skaičiai liudija: mokinių šalyje kasmet sumažėja maždaug po 25 tūkst. 2007–2008 mokslo metais buvo uždarytos 3 mokyklos ir 84 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai. 2008–2009 mokslo metais toks likimas ištiko 9 mokyklas ir 121 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyrius. 2009–2010 mokslo metais uždarytos 7 mokyklos ir 45 pradinių ir pagrindinių mokyklų skyriai.

Demografinių tyrimų centro darbuotojai mano, kad nors dabartinę situaciją sumodeliavus į ateitį galima apskaičiuoti laikotarpį, kai lietuvių nebeliks, tačiau kartu ragina nesivadovauti katastrofiniais scenarijais. Visos išsivysčiusios šalys demografiškai nykstančios, bet žvelgiant istoriškai – tai esą labai trumpas laikas tikslioms ateities prognozėms.

Dabar Lietuva pereina į naują demografinės raidos režimą. Keičiasi gimstamumo modelis – moterys susilaukia vaikų vyresnio amžiaus, būdamos 30-ies. Ne taip, kaip anksčiau – 20–25 metų. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu viskas atrodo tragiškai. Bet kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad vėliau atsigaunama, vėl priartėjama prie stabilų gyventojų skaičių palaikančio gimstamumo lygio.

Viena mokslininkė įvardijo ir tokią emigracijos priežastį: Žmogus išvyksta ne todėl, kad jis neturi pakankamai pinigų, bet kad jaučiasi visiškai beteisis savo šalyje. Tai ypač jaučiasi provincijoje, kur eilinis žmogelis, kuriam reikia išspręsti paprasčiausią klausimą, stumdomas nuo vieno kabineto prie kito. Atrodo, kad ir vėl Lietuvos žmonės, užuot kovoję už savo kraštą ir teises, pabėga. Tokie paprastai vadinami ne išdavikais, o bailiais.

Europos aukštosiose mokyklose studijuoja 7 tūkst. lietuvių

Kaip praneša Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), 2009/2010 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 7085 Lietuvos piliečiai.

Tokius skaičius pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius. Duomenys gauti užsienio šalyse veikiančiose  Lietuvos ambasadose, kurios kreipėsi į šiuos duomenis renkančias agentūras. Į apskaitą neįtraukti mainų programų studentai. Šis skaičius pernai sudarė 3,5 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų. Palyginimui 2007 m. Europos šalių aukštosiose mokyklose studijavo 6800 piliečiai – 3,4 proc. visų Lietuvoje studijuojančių studentų.

Daugiausia studijuoti vykstama į Jungtinę Karalystę – šiuo metu ten studijuoja 2325 studentai,  Vokietijoje -  1274, Danijoje – 911, Lenkijoje – 692, Airijoje – 412 studentų. Kitas valstybes renkasi gerokai mažiau studentų.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2008 m. ne ES šalyse studijavo 1458 lietuviai. Iš ne ES šalių populiariausios Rusija ir JAV. 2008 m. Rusijoje studijavo 841 studentas, JAV – 495.

Daugiausia – 74 proc. studentų – ES valstybėse renkasi bakalauro studijas, 18 proc. – magistro. Daugiausia į užsienį vykstama studijuoti socialinių mokslų.

ŠMM išsiaiškino, kiek Lietuvių studijuoja prestižiškiausiuose Jungtinės Karalystės universite-tuose. Pasirodo, 36 lietuviai studijuoja Kembridže, 18 – Oksforde.

Pasak G. Steponavičiaus, didėjant studijuojančių ES šalyse, pastebimai mažėja skaičius studi-juojančių kitose pasaulio valstybėse – JAV, Rusijoje. Tuo metu didėjant studijuojančių skaičiui vienose ES šalyse (Jungtinėje Karalystėje), mažėja kitose – pavyzdžiui, Vokietijoje. Todėl yra mitas kalbėti apie masiškumus ar kad aukštojo mokslo reforma paskatino kažką važiuoti“, - aiškino G. Steponavičius

Pagal studijuojančių užsienyje skaičius Lietuva yra kiek aukščiau ES vidurkio – 2007 m. studijuojantys užsienyje sudarė 3,4 proc. visų šalies studentų. Pagal užsienyje studijuojančių studentų skaičius Lietuvą gerokai lenkia Portugalija, Estija, Malta.